Fallot tetrada (FT), pavadinta prancūzų gydytojo Étienne-Louis Arthur Fallot (1850-1911) vardu, yra dažniausiai pasitaikanti, sunki įgimta širdies yda. FT atsiradimo priežastys gali būti įvairios, tarp kurių ir genetinės. FT diagnozuojama Down bei DiGeorge sindromu turintiems kūdikiams. FT gali būti lydima ir kitų širdies ydų. Jos chirurginio gydymo rezultatai ir toliau lieka daugelio klinikų patirties ir kvalifikacijos kriterijus.
Pagrindiniai FT požymiai: plautinio kamieno angos susiaurėjimas (neįprastai siaura plaučių arterija, per kurią kraujas teka į plaučius), susiaurėjęs būna ir plaučių vožtuvas, ir pati arterija (plaučių stenozė), tarpskilvelineje pertvaroje esanti skylutė- defektas (SPD), taip pat aortos žiočių dekstrapozicija (aorta yra neteisingoje pozicijoje, ties SPD) ir dešiniojo skilvelio hipertrofija (skilvelio sienelės sustorėjusios dėl per didelio krūvio pumpuojant kraują per susiaurėjusią plaučių arteriją – tai yra kaip ydos pasekmė). Deoksigenuotas kraujas iš kūno negali lengvai patekti į plaučius del per siauros plaučių arterijos ir dalis jo per SPD pateka į kairįjį skilvelį, ir šis išpumpuoja ne visiškai deguonimi prisotintą kraują į kūną. Kuo plaučių arterija siauresnė, tuo daugiau neprisotinto kraujo patenka į kūną, tuo "melynesne" oda.
Laikui bėgant, jei yda nekoreguojama, vaikas atrodo vis melsvesnis, jam vis sunkiau tampa kvėpuoti. Nuo trečio iki devinto mėnesio, kūdikį gali ištikti cianozės - dusulio priepuoliai. Jų metu vaikas dūsta ir mėlynuoja., laikinai gali prarasti sąmonę, sunkiu priepuoliu metu gali mirti. Šie priepuoliai dažniausiai ištinka ryte. Vyresniame amžiuje, jei yda nekoreguojama, atsiranda "tūpimai", t.y. kai vaikui truksta deguonies, jis pritupia ir jam palengveja. Prieš ydos korekciją, dažniausiai atliekama kateterizacija, norint sužinoti, kokio laipsnio yra plautinio kamieno ir angos susiaurėjimas.
Yda koreguojama kūdikystėje trimis galimais būdais: šuntavimu, balionine angioplastika (susiaurėjusios plaučių arterijos išplėtimu) ir korekcine operacija. Būdas pasirenkamas pagal individualią vaiko anatomiją.
Šuntavimas. Šios operacijos tikslas – padidinti kraujo, tekančio į plaučius, kiekį. Kraujas nukreipiamas dirbtine kraujagysle prijungiant aortos atšaką į plaučių arteriją. Šuntavimas yra laikina procedūra, kuria palengvinami FT simptomai, kol vaikui bus galima atlikti radikalią korekcinę operaciją.
Balioninė angioplastika atliekama širdies kateterizacijos metu. Kateteris su mažyčiu balionu įvedamas į siaurąją plaučių arterijos dalį, ir ji išplečiama. Tačiau vėliau taip pat reikalinga chirurginė korekcija. Korekcinė operacija.
Radikali korekcinė operacija paprastai atliekama vaikui pirmaisiais gyvenimo metais. Chirurginiu būdu išplečiama plautinio kamieno anga ir uždaroma skilvelių pertvaroje esanti skylutė. Kartais tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos dedama dirbtinė kraujagyslė su vožtuvu (Rastelli operacija). Ji atliekama panašiai, kaip ir kitų tipų ydų chirurginės korekcijos. Pjūvis daromas per krūtinės ląstą. Operacijos metu naudojama dirbtinė kraujo apytaka.
Po sėkmingai atliktos operacijos, tolimesnio chirurginio įsikišimo paprastai nebereikia. Tačiau kai kuriems pacientams gali išsivystyti plaučių vožtuvo nesandarumas, širdies nepakankamumas, reikalingas gydymas vaistais, kartais reikalingos pakartotinos operacijos, ar širdies stimuliatoriaus įdėjimas esant ritmo sutrikimams. Pacientas turi būti nuolat stebimas kardiologo, taip pat prireikus taikomos priemonės prieš endokarditą.
Gyvenimo kokybė po operacijos paprastai būna normali. Tačiau kartais dėl lydinčių veiksnių, tokių, kaip silpnumas ir alpimas, širdies ritmo sutrikimas, ar dešiniojo skilvelio funkcijos pablogėjimas, gali reikti medikamentų pagalbos, riboti ir fizinį krūvį.
Vertė Neringa Šimašiutė-Rezgevičienė, UAB "Vertimų projektai", tikrino gyd. vaikų kardiologė Renata Šajevič
Medžiaga: British Heart Foundation
