Liūdna, graudu, bet matau, yra kita mamytė, mano bendravardė, netekusi savo turtelio
Užuojauta tau, Renata, dėl dukrelės netekties... Nežinau net ką pasakyti, guosti net nedrįstu, palinkėsiu tik stiprybės ir rasti savyje jėgų toliau gyventi. Nežinau kiek laiko turi praeiti, kol viskas pamažu stos į vėžias, bet vistiek reikia tikėti, kad ateis geresni laikai...ateis laikas, kai galėsi nusišypsoti, nors širdis visada liūdės...tiesiog išmoksi gyventi su skausmu. Man pačiai dar sunku suvokti sūnelio netekimą, bet kažkaip, mažais mažais žingsneliais bandau eiti į priekį
